svilti

svìlti, svỹla (-a Zt, -sta Š, NdŽ; Sut, svẽla KŽ, Kv, svỹlna Lkv, Erž; svil̃na), -o (-ė Kv) intr. Š, DŽ, NdŽ KŽ, svil̃ti, svẽla, svìlo Š, NdŽ, KŽ; Q226, N, M, L, Rtr 1. K, DŽ, NdŽ degti be liepsnos, skrusti: Svẽla medžiai šlapi, kad dega po pečiumi J. Anas, žalias alksnis, galgi dega, tik svỹla svỹla pečiuj Švnč. Svìlsta, o nedega malkos, ir gana Slk. Svỹla vilnos Grv. Pažiūrėk, gal puodkilis svỹla, kad teip dūmų prirūko Kp. Pintys liepsna nedega, o svildamos daug dūmų duoda Lš. Ano skvernai jau svìlsta pry ugnies besėdant Kv. Pradė[jo] rūbai svìlt in pečiaus (labai karštai padžiauti) Klt. Kitoms troboms tik stogai nuplėšti, langai apdaužyti, kitur tebesvilo sudegusių tvartų mėšlas Pt. Ant aukšto kalno ugny aukos svilo A1885,44. Paskui žiūrią, kad tie jų linai nė svilte neapsvilę Sln. Pasitrauk nuo žvakės – jau plaukai svỹla Sur. Įlūžusią nendrę nesulaužys ir svelantį knatą neišgesys CII584. Traukiu dūmą, dūmas kyla, viršutinė lūpa svyla LTR(KzR). | prk.: Iš pradžių ilgai tvinkdavo, raudonuodavo rytai, svildavo danguje debesėliai, ir iš apačios pradėdavo degti rytų horizonte miškai A.Vien. Aš jam perku sveikatą (slaugau), o jis vis svẽla (sirginėja) Lp. ^ Įeinant akys svela, išeinant – pakaušis B153. Begėdžio akys užpakaly – nesvyla TŽV605(Ps). Vienas galas svyla, kitas dega LTR(Zp). Puodas puodą peikia – abu svyla (abu juodi) J.Jabl. Na, kad jau nedega, tai ir nesvỹla (visai nesiseka) Skr. 2. Dkš, Kvr kepant skrusti, degti: Mama, bulbės svẽla Grnk. Bulbės svẽla, reik vandens užpilti Lkv. Svil̃na, dega, o mama nejunti Krš. Maišyk košę – košė svẽla Mžk. Su mente, su menturiu maišyk, kad nesviltų košė J. Skanus kisielius, ale verdant reik maišyti i maišyti, svẽla kaip pasiutęs Lpl. Veizėk, bene pienas svẽla Slnt. Bulbienė jau svỹla, pamaišyk Sur. ^ Akys mūsų, ... pamatę kokią grožybę, kaip lipte prilips, kaip sviltè prisvils BM60(Žb). 3. vysti, džiūti nuo saulės: Vasarojas visai svỹla Gs. Viskas darže svỹla, o lietaus nė[ra] Srd. 4. degti, kaisti nuo ugnies: Pakura taip karštai įkūrenta, kad antausiai svilsta J. Kap žudaro pirtį, tai baisiai šilta, net galva svẽla Žrm. Prasta gulėt ant pečiaus – vienas šonas šąla, kitas svẽla Pc. ^ Kam kalvis svil̃s rankas, kad jis reples turi Drsk. 5. prk. gelti nuo šalčio: Kojos ėmė šalti, ausys svilti rš. Toki šiuosmet šalčiai, kad net žandai svẽla Nč. 6. prk. kaisti, raudonuoti: Svilnù iš sarmãtos, o visims juokai Rdn. Barė, svìlom iš sarmatos Krš. Mergaitė tik svìlo ir svìlo per visą vakarą Ml. 7. DŽ, Gdr, Gs, Krt prk. kibti, lipti (apie pavažas): Pavažos svela, par minkštą sniegą važiuojant, prie žemės J. Sniego mažai

, šlajukai svỹla Ll. Rogės svỹla, važiavimo nėra Tj. Dar per mažai sniego ant kelio, šlajos tarpais svỹla Vdžg. Plikšalais nekoks kelias su ragėms tėr, svẽla – nė pavažiuoti negal Vvr. Kur įsauliau ant vieškelio, jau svyla rogės rš.

8. prk. čižti, kibti: Svela spaliai prie gaurų, kad linus neatkutusius, neatsiklojėjusius, neatsibuvusius pakeli J. Dabar kailinių vilnos svyla pri drabužių Vdk. 9. Ėr prk. labai norėti, trokšti: Anas, išvydęs gražią mergą, net svẽla Prng. Aust net svẽla visa Klt. In lašinius net svẽla Klt. Jis prie pinigo sviltè svỹla Slm. Svìldamas pula arklys griaužti medį Lnk. Svìlo pri vaikio kaip sudegusi Krš. Kaip piktas pinigas svilo prie manęs J.Balt. 10. prk. labai sektis: Jo rankos[e] darbas tik svỹla Slk.

◊ ãkys svỹla darosi gėda: Man akys svyla, kai jis pasakė KlK8,70(Jrb). Padrėbs jis tau kokį žodį – net akys ims svilti rš.

aũsys svỹla

1. Pn sakoma, kai labai karšta: Duoda vantom, kad net aũsys svỹla Rd. Tep šilta, kad aũsys svỹla Prn. Kur gulim, tai vilkai staugia (šalta), o virtuvėj tai aũsys svỹla Žal. Jau tu par daug prisigėrei, jau tavo aũsys svỹla Jrb.

2. DŽ, NdŽ gėda klausyti (sakoma, klausantis blevyzgų, baisių pasakojimų): Kad pradeda jos liežuviais malti, kad pradeda pliaukšti – net man, senam velniui, ausys svyla nuo tokių kalbų rš. Jo aũsys svỹla kaip ugny iš sarmatos Plv.

pãdai svỹla apie greitai bėgantį: Bėga, net pãdai svỹla Mrj. paantausiaĩ svỹla darosi karšta: Jau mano paantausiaĩ svỹla, daugiau nebegaliu gert Skr.

pãdai (kójos NdŽ, kulnaĩ sp, pauodegỹs, pėdẽlės) svỹla Pjv darosi pavojinga, neramu kam: Jau tenai jam pãdai svỹla Mrj. O tėvas trina rankas: – Svyla vokiečiui padai, oi svyla V.Bub. Jeigu atlėkė Špicas, tai turbūt svyla pauodegys rš. Ka įsikiša valdžia, ne vienam svỹla pėdẽlės Jnš.

pakáušis svỹla apie didelį rūpestį: Pakáušis svỹla nuo darbų Dkš. pil̃vas prie nùgaros svỹla apie alkaną: Su valgyklos ėdimu nepasisotinsi, pil̃vas pri nùgaros svil̃na Krš. ugnià svìlti labai sektis: Par jį viskas ugnià svỹla Prng.

\ svilti; apsvilti; atsvilti; įsvilti; išsvilti; nusvilti; pasvilti; piesvilti; prasvilti; prisvilti; susvilti; užsvilti